• Tarpraumenininė koordinacija
  • Liemens stabilumas
  • Raumenų jėga

MŪSŲ TEIKIAMOS PASLAUGOS:

Dėmesys kiekvienam!

Atidžiai įvertinsime kiekvieno kliento judėjimo sistemos funkcinę būklę ir nustatysime treniruotumo lygį:

  • Stuburo kaklinės ir juosmeninės dalies bei galūnių judesių amplitudę,

  • Raumenų jėgą ir ištvermę,

  • Judesių koordinaciją,

  • Kūno pusiausvyrą;

Sudarysime fizinių pratimų programą:

  • Atsižvelgiant į ištyrimo rezultatus sudarysime treniravimosi programą, o šiuolaikinė įranga leis tiksliai dozuoti fizinius pratimus.

Taikysime fizinių pratimų programą siekiant:

  • Formuoti stuburo ir galūnių judesių valdymą,

  • Judesių valdymas – labai sudėtinga žmogaus griaučių-raumenų ir centrinės nervų sistemų tarpusavio valdymo sistema. Dėl netaisyklingų judesių kasdieninėje ar sporto veikloje, išryškėja raumenų tarpusavio sąveikos-balanso- sutrikimai, o vėliau vystosi ir rimtesni pažeidimai. Žinojimas kaip taisyklingai atlikti judesį – tai pirmas žingsnis į jų valdymą. Bet to nepakanka – reikia juos mokėti taisyklingai atlikti, parenkant tam tikras pradines padėtis ir vengiant kompensacinių judesių. Šiame etape labai svarbi judesio specialisto priežiūra, klaidų taisymas, kas leistų toliau formuotis taisyklingam įgūdžiui. Na ir paskutinysis judesio valdymo etapas - judesių automatizmas, kuomet be didelių pastagų veikslai atliekami kokybiškai.

  • Gerinti tarpraumeninę koordinaciją,

  • Tarpraumeninė koordinacija – tai darni skirtingų raumenų funkcijos veikla tam tikrų judesių metu. Kitais žodžiais tariant – tai gebėjimas greitai išmokti naujus judesius, sujungti juos į derinius, tiksliai juos atlikti įprastomis ir besikeičiančiomis sąlygomis. Už sklandų šio mechanizmo valdymą atskinga centrinė nervų sistema. Taisyklingo ir kokybiško judesio atlikimui reikalinga eilė nuoseklaus vienų raumenų grupių (agonistų) įsitempimo, o kitų (antagonistų) – atsipalaidavimo. Pavyzdžiui, lenkiantis į priekį pilvo raumenys, judesio atlikėjai, turi susitraukti, o nugaros - priešingai, turi atsipalaiduoti. Jei šis valdymo mechanizmas tarp raumenų agonistų ir antagonistų raumenų sutrikęs, kūno judesiai tampa netaisyklingi, didėja traumų tikimybė.

  • Didinti giliųjų ir paviršinių raumenų jėgą bei ištvermę;

  • Gilieji raumenys – tai raumenys stabilizatoriai. Ypatingai svarbūs užtikrinti stuburo, dubens ir galūnių giliųjų struktūrų taisyklingą padėtį tiek ramybėje, tiek judesių metu. Dažnai klaidingai yra manoma, jog sustiprinus tik paviršinius raumenis, išvengsime skausmo, pakitimų atramos-judamajame aparate. Nepaprastai svarbus dėmesys turi būti skiriamas ir giliųjų raumenų treniravimui, kurie apsaugo vidines kaulų-raumenų struktūras nuo pakenkimo. Ir ne tik apsaugo – nuo jų dažnai priklauso, ar taisyklingai bus atliekamas paviršinių raumenų didelės amlpitudės judesys.

    Paviršiniai raumenys – tai raumenys atliekantys judesius. Lyginant su giliaisiais raumenimis, jiems reikalinga didesnė jėga, ištvermė bei judesio amplitudė. Svarbūs užtikrinant taisyklingą kūno laikyseną ir atlikant judesius. Ypatingai svarbu prieš atliekant stiprinimo pratimus, skirtus tiek paviršiniams tiek giliesiems raumenims treniruoti, įvertinti, ar jie nėra per nelyg įtempti. Mažėjant pervargusių, pertemptų raumenų susitraukimui pakinta jų struktūra ir funkcija: mažėja raumenų siūlelių masė, blogėja nervinio signalo perdavimas sinapsėse, blogėja raumens klampumas ir tamprumas. Tokiais atvėjais stiprinimo pratimai gali ne padėti, o dar labiau pakenkti-atsiranda didelė tikimybė lėtiniam skausmui, traumoms. Įvarios raumens ar raumenų grupių atpalaidavimo technikos, tempimo pratimai pagerina aktino ir miozino siūlelių, raumenų ląstelių griaučių ir jungiamojo audinio plėvelių tamprumą.

Vertinsime efektyvumą:

  • Siekiant maksimaliai gero rezultato, nuosekliai registruosime kiekvieno kliento atramos-judamojo aparato pokyčius. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, eigoje bus koreguojama fizinių pratimų programa.